klebinti

klebinti: klẽbinti, -ina, -ino caus. klebėti. 1. tr., intr. klibinti, judinti: Atidarykit! – šaukia darbininkai, klebindami fabriko vartus J.Bil. Klẽbina duris Škn. Keli vaikiai jau klẽbino duris Užv. Kam duris be reikalo klẽbini? Mlt. Vėjo gūsiai daužėsi į namelio sienas, klebino langines J.Dov. Jau buvo ažusėdus saulė; jie pradėjo klebint duris ir prašytis ant naktigulto BsPII267. Neklebink durelių, nelodyk šunelių, neščyras esi Upn. Kažin kas už durų klẽbina Ktk. 2. intr. prk. prašyti, raginti: Klẽbinau paploti J. Klẽbina ir klẽbina važiuoti Grž.
◊ liežùvį klẽbinti tuščiai kalbėti: Kam čia be reikalo liežùvį klẽbinti?! Vl.
\ klebinti; atklebinti; išklebinti; paklebinti

Игры ⚽ Нужна курсовая?

klebinti — klẽbinti vksm. Vaiki̇̀nas pasistãto dvi̇̀ratį ir i̇̀ma klẽbinti dùrų rañkeną … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atklebinti — atklẽbinti tr. atidaryti (užsklęstas duris): Negalėjom atklẽbinti Jž. klebinti; atklebinti; išklebinti; paklebinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išklebinti — išklẽbinti tr. išjudinti, išgverinti: Visų durų rankos išklẽbintos Ds. Išklebino stulpą iš žemės Plt. Per visą amželį visus dantis išklẽbinau Grž. | prk.: Jaudinimai išklebina vaiko būdą rš. klebinti; atklebinti; išklebinti; paklebinti … Dictionary of the Lithuanian Language
paklebinti — paklẽbinti tr. paklibinti: Meistras paklẽbino duris, ar jos bus jau tinkamai priėję Grž. klebinti; atklebinti; išklebinti; paklebinti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias